Kupiškio regioną puošia penki dvarai-tai istorijos persmelktos vietos.
Išvykimas iš Šiaulių. Išvykimo vietos:
Keliaujame mašrutu: Šiauliai–Radviliškis–Panevėžys–Adomynės dvaras–Kupiškis–Antašava–Uoginiai–Noriūnai–Stirniškės–Komorų dvaras–Palėvenė.
Adomynės dvaras gražus ir retas romantiškojo klasicizmo medinės architektūros paminklas, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Adomynės dvarui pasisekė… Prieš daugiau nei 200 metų pastatytas pastatas gyvuoja ir yra adomiečių traukos centras. Čia renkasi Adomynės kaimo bendruomenė, verda kultūrinis gyvenimas, vyksta dailės plenerai, edukaciniai užsiėmimai, dvarą lanko turistai. Dvare išlikę daug senovės liudininkų: autentiškas dekoras, originalios senosios koklių krosnys, senovinis ąžuolinis parketas. Restauruotas dvaro rūsys, kur anksčiau laikydavo vyną, varydavo spiritą ir net kankindavo baudžiauninkus.
Pirmas žinomas dvaro valdytojas buvo Adomas Pliateris. Iki šiol išlikusius dvaro rūmus pastatė Jonas Žurauskis, žmonių vadintas „žiauriu ponu Jonu“. Po jo mirties dvaras atiteko jo giminaičiui irgi Jonui Žurauskiui. Kiek laiko jis valdė – jokių istorinių žinių… Vietinio gido lydimi, apžiūrime dvarą (gido paslauga – 20 Eur grupei).
Tęsiame kelionę Kupiškėnų krašto keliais į Kupiškį, kuris rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1480 m. Tai – nedidelis miestas, kurį puošia parkai, marios, skulptūros, stovinti Kupiškyje Kristaus žengimo į dangų bažnyčia. Miestelio pavadinimas, pagal mažą Kupos upelį, kurio žiotyse ir įsikūręs Kupiškis. Aplankome skulptoriaus H. Orakausko „Muziejų po atviru dangumi“. Kupiškį puošia daugiau nei 2 dešimtys šio skulptoriaus darbų. ,,Muziejus po atviru dangumi“ prasideda nuo medinių skulptūrų ir baigiasi metalo plastikos darbais: ,,Kupiškėnų vestuvės“, ,,Baltų Pasaulio medis“, ,,Laiko spiralė“, ,,Teatras“, ,,Besileidžiantis angelas“… Kelionės vadovo lydimi aplankome, pamatome, pajaučiame miesto savitas erdves…
Kelionėje po kupiškėnų kraštą sekanti stotelė – Antašava (13 km į šiaurės vakarus nuo Kupiškio). Tai – parapijos miestelis su praeities spindesiu ir dabarties paslaptimis. Antašavos praeitį mena plokštinis kapinynas ties miesteliu, vadinamas švedkapiu. Iki 18 a. Antašava vadinosi Papyvesiais. Tai buvo bajorkaimis. Iš tų bajorų 17 a. pabaigoje ūkius supirko LDK kariuomenės paručikas Hiacintas Antoševskis ir pavadino juos Antašava. 1793m. H. Antaševskis pastatė koplyčią, sumūrijo naujus dvaro rūmus, užveisė parką, o taip pat, rengėsi statyti naują bažnyčią, bet tam sutrukdė 1812 m. karas, Antaševskio liga ir mirtis. 1862 m. Antašavoje pastatyta nauja bažnyčia, kurioje tikėtina yra istoriniai vargonai. Kelionės vadovo lydimi, apžiūrime Šv. Hiacinto bažnyčią, Antašavo dvarą. Šis dvaro ansamblis: rūmai, parkas, svirnas, klebonija.
2 km į pietvakarius nuo Antašavos yra Uoginių kaimas. Čia įsikūręs A. Petrausko muziejus ir amatų centras. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šio vietovardžio kilmė sietina su Uogintų-Ogincų asmenvardžiais. Šiose apylinkėse žmonių gyventa dar neolito laikais. Nuo 16 a. II pusės Uoginiai jau buvo didelis bajorkaimis, kuris priklausė Upytės pavietui… Uoginių amatų centras įkurtas Europos fondų pagalbos dėka ir čia vyksta edukaciniai renginiai, programos. Vienoje iš jų – Pakišuolio kepimo edukacinėje programoje ir dalyvausime* (10 Eur/asm.). Pakišuolis – tai šimtmečius, skaičiuojantis užgavėnių pyragas. Mat Kupiškio krašte per užgavėnes ne blynai valgomi, bet sotūs mieliniai pyragai su mėsa ar lašinukais – pakišuoliai. Jis kepamas duonkepėje. Vadovaujant centro specialistei Sandrai, susipažinsime su pakišuolio receptu. Kol pakišuolis kepa – mįslės, žaidimai… Gardų, sotų pakišuolį valgysime su sultiniu…
Sotūs nukeliausime į Noriūnų dvarą Noriūnų kaime, Kupiškio rajone. Šis dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1559 m. Dvaras priklausė Naruševičiams, Radziminskams, Abramovičiams, Stachovskiams, Oginskiams, Venslovavičiams ir Adomoniui. Noriūnų architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas. Dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir modernizmo detalės. Gido lydimi, pradėsime pažintį su Noriūnų dvaru ir peizažiniu parku, kuris užveistas 19 a. pabaigoje.
Kelionės paskutinė stotelė – Palėvenės miestelis – Palėvenės dvaras, domininkonų vienuolyno ansamblis, kurio ištakos siekia net 18 a. Susipažinsime su Stirniškiuose stūksančiu Palėvenės dvaru (vietinis gidas), kuris žavus visais metų laikais… Akį traukia aptrupėję griuvėsiai, dvaro laikus mena senutėliai medžiai. Tai buvo pirmas Komorų dvaras Lietuvoje. Iš didingų Komorų rūmų belikusi tik dalis, bet Palėvenės dvaras alsuoja gyvybe. Iš gido išgirsime šio dvaro istoriją, bet labiausiai Palėvenę garsina Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas – Mažasis Pažaislis. Tai – vienintelis Aukštaitijoje vėlyvojo baroko pavyzdys. Palėvenės vienuolyno istorija pradėta skaičiuoti nuo 1676 m. Manoma, kad bažnyčios interjeras išlikęs iš 18 a. II pusės, nes ankstyvesnis buvo sunaikintas Šiaurės karo metu. Aplankome bažnyčią (auka bažnyčiai – 2 Eur). Vėliau apsilankome vienuolyne. Aplankome restauruotą svirną ir ten esančius rūsius. Dalyvaujame kulinarinėje programoje, degustuojame vienuolių gamintą vyną ir medų* (6 Eur/asm.).
Iš Palėvenės pilni įspūdžių ir geros nuotaikos, keliaujame į namus.
KELIONĖS KAINA – 29 €
Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:
*Transportas;
*Kelionės organizacija.
PAPILDOMOS IŠLAIDOS KELIONĖJE:
*Mokami objektai ir paslaugos (*) – apie 20 Eur/žm.
INFORMACIJA/REGISTRACIJA tel. 8 41 399544; 8 601 97 003 – Ieva
Kupiškio regioną puošia penki dvarai-tai istorijos persmelktos vietos.
Išvykimas iš Šiaulių. Išvykimo vietos:
Keliaujame mašrutu: Šiauliai–Radviliškis–Panevėžys–Adomynės dvaras–Kupiškis–Antašava–Uoginiai–Noriūnai–Stirniškės–Komorų dvaras–Palėvenė.
Adomynės dvaras gražus ir retas romantiškojo klasicizmo medinės architektūros paminklas, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Adomynės dvarui pasisekė… Prieš daugiau nei 200 metų pastatytas pastatas gyvuoja ir yra adomiečių traukos centras. Čia renkasi Adomynės kaimo bendruomenė, verda kultūrinis gyvenimas, vyksta dailės plenerai, edukaciniai užsiėmimai, dvarą lanko turistai. Dvare išlikę daug senovės liudininkų: autentiškas dekoras, originalios senosios koklių krosnys, senovinis ąžuolinis parketas. Restauruotas dvaro rūsys, kur anksčiau laikydavo vyną, varydavo spiritą ir net kankindavo baudžiauninkus.
Pirmas žinomas dvaro valdytojas buvo Adomas Pliateris. Iki šiol išlikusius dvaro rūmus pastatė Jonas Žurauskis, žmonių vadintas „žiauriu ponu Jonu“. Po jo mirties dvaras atiteko jo giminaičiui irgi Jonui Žurauskiui. Kiek laiko jis valdė – jokių istorinių žinių… Vietinio gido lydimi, apžiūrime dvarą (gido paslauga – 20 Eur grupei).
Tęsiame kelionę Kupiškėnų krašto keliais į Kupiškį, kuris rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1480 m. Tai – nedidelis miestas, kurį puošia parkai, marios, skulptūros, stovinti Kupiškyje Kristaus žengimo į dangų bažnyčia. Miestelio pavadinimas, pagal mažą Kupos upelį, kurio žiotyse ir įsikūręs Kupiškis. Aplankome skulptoriaus H. Orakausko „Muziejų po atviru dangumi“. Kupiškį puošia daugiau nei 2 dešimtys šio skulptoriaus darbų. ,,Muziejus po atviru dangumi“ prasideda nuo medinių skulptūrų ir baigiasi metalo plastikos darbais: ,,Kupiškėnų vestuvės“, ,,Baltų Pasaulio medis“, ,,Laiko spiralė“, ,,Teatras“, ,,Besileidžiantis angelas“… Kelionės vadovo lydimi aplankome, pamatome, pajaučiame miesto savitas erdves…
Kelionėje po kupiškėnų kraštą sekanti stotelė – Antašava (13 km į šiaurės vakarus nuo Kupiškio). Tai – parapijos miestelis su praeities spindesiu ir dabarties paslaptimis. Antašavos praeitį mena plokštinis kapinynas ties miesteliu, vadinamas švedkapiu. Iki 18 a. Antašava vadinosi Papyvesiais. Tai buvo bajorkaimis. Iš tų bajorų 17 a. pabaigoje ūkius supirko LDK kariuomenės paručikas Hiacintas Antoševskis ir pavadino juos Antašava. 1793m. H. Antaševskis pastatė koplyčią, sumūrijo naujus dvaro rūmus, užveisė parką, o taip pat, rengėsi statyti naują bažnyčią, bet tam sutrukdė 1812 m. karas, Antaševskio liga ir mirtis. 1862 m. Antašavoje pastatyta nauja bažnyčia, kurioje tikėtina yra istoriniai vargonai. Kelionės vadovo lydimi, apžiūrime Šv. Hiacinto bažnyčią, Antašavo dvarą. Šis dvaro ansamblis: rūmai, parkas, svirnas, klebonija.
2 km į pietvakarius nuo Antašavos yra Uoginių kaimas. Čia įsikūręs A. Petrausko muziejus ir amatų centras. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šio vietovardžio kilmė sietina su Uogintų-Ogincų asmenvardžiais. Šiose apylinkėse žmonių gyventa dar neolito laikais. Nuo 16 a. II pusės Uoginiai jau buvo didelis bajorkaimis, kuris priklausė Upytės pavietui… Uoginių amatų centras įkurtas Europos fondų pagalbos dėka ir čia vyksta edukaciniai renginiai, programos. Vienoje iš jų – Pakišuolio kepimo edukacinėje programoje ir dalyvausime* (10 Eur/asm.). Pakišuolis – tai šimtmečius, skaičiuojantis užgavėnių pyragas. Mat Kupiškio krašte per užgavėnes ne blynai valgomi, bet sotūs mieliniai pyragai su mėsa ar lašinukais – pakišuoliai. Jis kepamas duonkepėje. Vadovaujant centro specialistei Sandrai, susipažinsime su pakišuolio receptu. Kol pakišuolis kepa – mįslės, žaidimai… Gardų, sotų pakišuolį valgysime su sultiniu…
Sotūs nukeliausime į Noriūnų dvarą Noriūnų kaime, Kupiškio rajone. Šis dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1559 m. Dvaras priklausė Naruševičiams, Radziminskams, Abramovičiams, Stachovskiams, Oginskiams, Venslovavičiams ir Adomoniui. Noriūnų architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas. Dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir modernizmo detalės. Gido lydimi, pradėsime pažintį su Noriūnų dvaru ir peizažiniu parku, kuris užveistas 19 a. pabaigoje.
Kelionės paskutinė stotelė – Palėvenės miestelis – Palėvenės dvaras, domininkonų vienuolyno ansamblis, kurio ištakos siekia net 18 a. Susipažinsime su Stirniškiuose stūksančiu Palėvenės dvaru (vietinis gidas), kuris žavus visais metų laikais… Akį traukia aptrupėję griuvėsiai, dvaro laikus mena senutėliai medžiai. Tai buvo pirmas Komorų dvaras Lietuvoje. Iš didingų Komorų rūmų belikusi tik dalis, bet Palėvenės dvaras alsuoja gyvybe. Iš gido išgirsime šio dvaro istoriją, bet labiausiai Palėvenę garsina Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas – Mažasis Pažaislis. Tai – vienintelis Aukštaitijoje vėlyvojo baroko pavyzdys. Palėvenės vienuolyno istorija pradėta skaičiuoti nuo 1676 m. Manoma, kad bažnyčios interjeras išlikęs iš 18 a. II pusės, nes ankstyvesnis buvo sunaikintas Šiaurės karo metu. Aplankome bažnyčią (auka bažnyčiai – 2 Eur). Vėliau apsilankome vienuolyne. Aplankome restauruotą svirną ir ten esančius rūsius. Dalyvaujame kulinarinėje programoje, degustuojame vienuolių gamintą vyną ir medų* (6 Eur/asm.).
Iš Palėvenės pilni įspūdžių ir geros nuotaikos, keliaujame į namus.
KELIONĖS KAINA – 29 €
Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:
*Transportas;
*Kelionės organizacija.
PAPILDOMOS IŠLAIDOS KELIONĖJE:
*Mokami objektai ir paslaugos (*) – apie 20 Eur/žm.
INFORMACIJA/REGISTRACIJA tel. 8 41 399544; 8 601 97 003 – Ieva
Parašykite atsiliepimą