Kelionių organizatorius „Kelionių centras“ ir kelionių vadovas Saulius Stasiūnas kviečia atrasti vietas, kuriose gimė mintys sugrąžinti į Vilnių lietuvišką žodį, kultūrą, spaudą, meną ir svarbiausia – istorinę atmintį apie valstybingumą ir nepriklausomybę. Nuo būrelio idealistų iki valstybės atkūrimo – toks mūsų kelio maršrutas po šventišką sostinę.
Maršrutas: Šiauliai-Vilnius-Gedimino bokštas-senamiestis-Signatarų namai-Lukiškės-Rasų kapinės-Šiauliai.
Visada įdomu paieškoti pradžių pradžios. Kadaise istorijų šimtmečiuose buvome pametę kažką labai brangaus – savo tautinę tapatybę… Po ilgų lenkinimo, rusinimo bei vokietinimo šimtmečių lietuviai surado savyje dvasios tvirtybės vėl žengti Vytauto Didžiojo, Gedimino ir Šventaragio pramintais takais. Tai nutiko Vilniuje devyniolikto amžiaus pabaigoje, kai pats žodis „Vilnius“ šiame mieste buvo visiška retenybė ir galėjo būti nesuprantamas ausiai, pripratusiai prie „Wilno“…
Kas gi buvo šie ypatingieji, tarsi apaštalai, pradėję sunkiai įsivaizduojamą lietuvybės gaivinimą istorinėje sostinėje? Tarp pirmųjų trijų maloniai nustebsime Povilą Matulionį aptikę. Jo amžiną ramybę visai prie pat Šiaulių Aleksandrijos ąžuolynas saugo… O kai slaptoje draugijoje tuzinas narių susibūrė, tai ir pavadinimas „Dvylika Vilniaus apaštalų“ natūraliai prigijo.
Bevaikštant Vilniaus gatvėmis nuo vieno istorinio pastato prie kito, pajusime Maironio žodžių jėgą: „Nebeužtvenksi upės bėgimo“… Taip nedidelis būrelis šviesuolių išjudino galingą kultūros, tikėjimo ir politikos srovę, nunešusią visą imperinės Rusijos užspaustą tautą į rašto susigrąžinimą, spaudą, savišalpą, švietimą, vaidinimus, koncertus, vaikų globą… O tada jau rinkosi lietuviai į Didįjį Vilniaus Seimą, įkūrė Lietuvių mokslo draugiją, leido laikraščius „Lietuvos aidas“, „Viltis“ ir „Lietuvos žinios“, surengė pirmąją lietuvių dailės parodą su M. K. Čiurlionio darbais, kantriai kalėjo Lukiškių kalėjime, kentė Pasaulinio karo nepriteklius, atidarė Vilniaus lietuvių gimnaziją, susirinko į Lietuvių konferenciją, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir pradėjo projektuoti Tautos namus…
Šie toliaregiai darbai atnešė mus į XXI-ąjį amžių, o iškiliosios XIX-XX amžiaus asmenybės dabar ilsisi Rasų kapinėse. Tad aplankysime jas ir paminėsime signatarus Joną Basanavičių, Mykolą Biržišką, Joną Vileišį, filantropą Juozapą Montvilą, kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, dramaturgą Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį, istoriką Joachimą Lelewelį, režisierių Raimondą Vabalą, publicistą Vladislavą Sirokomlę, „varpininką“ Povilą Višinskį, muziejininką Peliksą Bugailiškį, 1863 metų sukilėlius Konstantiną Kalinauską, Zigmantą Sierakauską ir daugelį kitų asmenybių, be kurių ši diena neįsivaizduojama…
Štai tokia pilna atmintinų vietų, istorijų ir jas sukūrusių asmenybių, trispalvių simbolių ir vėliavų, be abejo su skaniais pietumis ir šiltu autobusu laukia mūsų kelionė į sostinę Vilnių.
Kelionės trukmė – 14 val.
Kelionės kaina – 25 Eur
Į kelionės kaina įskaičiuota:
Papildomos išlaidos pagal pageidavimą:
Kelionių organizatorius „Kelionių centras“ ir kelionių vadovas Saulius Stasiūnas kviečia atrasti vietas, kuriose gimė mintys sugrąžinti į Vilnių lietuvišką žodį, kultūrą, spaudą, meną ir svarbiausia – istorinę atmintį apie valstybingumą ir nepriklausomybę. Nuo būrelio idealistų iki valstybės atkūrimo – toks mūsų kelio maršrutas po šventišką sostinę.
Maršrutas: Šiauliai-Vilnius-Gedimino bokštas-senamiestis-Signatarų namai-Lukiškės-Rasų kapinės-Šiauliai.
Visada įdomu paieškoti pradžių pradžios. Kadaise istorijų šimtmečiuose buvome pametę kažką labai brangaus – savo tautinę tapatybę… Po ilgų lenkinimo, rusinimo bei vokietinimo šimtmečių lietuviai surado savyje dvasios tvirtybės vėl žengti Vytauto Didžiojo, Gedimino ir Šventaragio pramintais takais. Tai nutiko Vilniuje devyniolikto amžiaus pabaigoje, kai pats žodis „Vilnius“ šiame mieste buvo visiška retenybė ir galėjo būti nesuprantamas ausiai, pripratusiai prie „Wilno“…
Kas gi buvo šie ypatingieji, tarsi apaštalai, pradėję sunkiai įsivaizduojamą lietuvybės gaivinimą istorinėje sostinėje? Tarp pirmųjų trijų maloniai nustebsime Povilą Matulionį aptikę. Jo amžiną ramybę visai prie pat Šiaulių Aleksandrijos ąžuolynas saugo… O kai slaptoje draugijoje tuzinas narių susibūrė, tai ir pavadinimas „Dvylika Vilniaus apaštalų“ natūraliai prigijo.
Bevaikštant Vilniaus gatvėmis nuo vieno istorinio pastato prie kito, pajusime Maironio žodžių jėgą: „Nebeužtvenksi upės bėgimo“… Taip nedidelis būrelis šviesuolių išjudino galingą kultūros, tikėjimo ir politikos srovę, nunešusią visą imperinės Rusijos užspaustą tautą į rašto susigrąžinimą, spaudą, savišalpą, švietimą, vaidinimus, koncertus, vaikų globą… O tada jau rinkosi lietuviai į Didįjį Vilniaus Seimą, įkūrė Lietuvių mokslo draugiją, leido laikraščius „Lietuvos aidas“, „Viltis“ ir „Lietuvos žinios“, surengė pirmąją lietuvių dailės parodą su M. K. Čiurlionio darbais, kantriai kalėjo Lukiškių kalėjime, kentė Pasaulinio karo nepriteklius, atidarė Vilniaus lietuvių gimnaziją, susirinko į Lietuvių konferenciją, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir pradėjo projektuoti Tautos namus…
Šie toliaregiai darbai atnešė mus į XXI-ąjį amžių, o iškiliosios XIX-XX amžiaus asmenybės dabar ilsisi Rasų kapinėse. Tad aplankysime jas ir paminėsime signatarus Joną Basanavičių, Mykolą Biržišką, Joną Vileišį, filantropą Juozapą Montvilą, kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, dramaturgą Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį, istoriką Joachimą Lelewelį, režisierių Raimondą Vabalą, publicistą Vladislavą Sirokomlę, „varpininką“ Povilą Višinskį, muziejininką Peliksą Bugailiškį, 1863 metų sukilėlius Konstantiną Kalinauską, Zigmantą Sierakauską ir daugelį kitų asmenybių, be kurių ši diena neįsivaizduojama…
Štai tokia pilna atmintinų vietų, istorijų ir jas sukūrusių asmenybių, trispalvių simbolių ir vėliavų, be abejo su skaniais pietumis ir šiltu autobusu laukia mūsų kelionė į sostinę Vilnių.
Kelionės trukmė – 14 val.
Kelionės kaina – 25 Eur
Į kelionės kaina įskaičiuota:
Papildomos išlaidos pagal pageidavimą:
Parašykite atsiliepimą